Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas tinkamas trečios kartos Mokslo muziejui

„Tai, ko mums reikia, yra tęstinumas… Istorijos saugojimas nėra sentimentalumas, bet psichologinė būtinybė. Mes turime išmokti branginti mūsų istoriją ir saugoti vertingus senus pastatus… Mes turime išmokti juos saugoti ne kaip muziejinius eksponatus, bet suteikdami jiems naujas paskirtis.“ (Ada Louise Huxtable, ištrauka iš Lessons in how to heal the city’s scars, 1973)

Partnerių iniciatyva ir kūrybinių dirbtuvių tikslas

Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, inicijavo Pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuves, kurios vyko buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike, Naujoje Vilnioje. 2015 m. spalio 29 d. buvo galima gyvai išvysti autorius, susipažinti su architektų pasiūlytomis architektūrinėmis- meninėmis koncepcijomis ir iš jų pačių lūpų išgirsti apie inspiracijas, sunkumus ir prioritetus.
Projekto įgyvendinimu metu vykstančių kūrybinių dirbtuvių tikslas – pasiūlyti Kučkuriškių popieriaus fabriko teritorijos konversijos į Mokslo muziejų-centrą architektūrines- menines idėjas. Iš esmės, tarsi primatuoti pasiūlyti vieno pirmųjų Vilniaus krašte popieriaus fabriko teritoriją su pastatais naujai paskirčiai.

Darbus kūrė keturios grupės

 
 
T. Balčiūno architektūros biuro „Mokslo fabrikas“ (aiškinamasis raštas)

Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – Mokslo muziejumi- centru.
Kaip jiems sekėsi kurti „jautrioje“ teritorijoje? Juk Buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje (Vilnelė suka vingį aplink teritoriją) – teritorija yra Pavilnių ir Verkių regioninių parke! Maža to, pats Kučkuriškių popieriaus fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.

 
 
ECOAGE darbas „Ant bangos“ (aiškinamasis raštas)

Darbų turinį autoriai užkodavo pavadinimais, kurie daug pasako apie idėją: T. Balčiūno architektūros biuras pasirinko kodinį „Kultūros fabriko“ pavadinimą, „Senojo miesto architektai“ orientavosi į ateitį – „Future Vilnius“, M. Šiupšinsko kolektyvas prakalbo apie vandens įtaką aplinkai („Erozija“), o ECOAGE savo darbą pakrikštijo „Ant bangos“ vardu.

Ekspertų įžvalgos

 
 
„Senojo miesto architektų“ darbas „Future Vilnius“ (aiškinamasis raštas)

Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalino ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė R. Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Ekspertai gyrė autorius už kruopščią vietovės analizę („Senojo miesto architektus“, pasitelkusius net statistikos duomenis, ir ECOAGE, nuoširdžiai patikrinusius net galimybes pasiekti vietovę dviračių), už dėmesį istorinei aplinkai (M. Šiupšinsko ir kt. kolektyvą, estetiškai išeksponavusį visų laikmečių istorinius sluoksnius, T. Balčiūno architektūros biurą, elegantiškai išryškinusį į kultūros registrą įtrauktus objektus), poeziją (M. Šiupšinsko kolektyvą) už sklandų ir aiškų funkcijų dėliojimą (T. Balčiūno architektūros biurą), už įdomias idėjas muziejaus scenarijui („Senojo miesto architektus“, pasiūliusius įdomią pažangos- futuristinių idėjų ekspoziciją, pradedant pramonės revoliucijos išradimais, baigiant šių dienų robotika ar futuristinėmis mokslinėmis vizijomis). Kiekvienas darbas nusipelno dėmesio ir pagyrų. Kiekviename jų galima rasti kažką, ką vertėtų įtraukti į būsimo architektūrinio konkurso aprašą (reikia tikėtis, toks įvyks).

M. Šiupšinsko kolektyvo darbas „Erozija“ (aiškinamasis raštas)

Buvęs fabrikas – puiki vieta Mokslo muziejui

R. Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejaus paskirčiai. Visų pirma, itin patogus susisiekimas: atvažiuojant nuo Kauno pusės – pietiniu aplinkkeliu, magistralinėmis Drujos ir S. Batoro gatvėmis atvykstama tiesiai į vietą be ilgesnių sustojimų prie šviesoforų. Taip pat greitu laiku be problemų bus galima apvažiuoti miesto centrą ir vakariniu aplinkkeliu; ok kur dar patogaus susisiekimas su šalies rytiniu pakraščiu. Antra, fabriko kompleksas (pats – kultūrinė, valstybės saugoma vertybė) stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje. Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei gyvenimui: tokios reikšmės objekto atsiradimą lydi naujos darbo vietos. Ketvirta, Muziejus šioje vietoje paskatintų visoje Naujoje Vilnioje progresyvius pokyčius. Penkta, būtent seno konversija, o ne naujo pastato statyba yra tvarios plėtros pamatas ir pati savaime puiki edukacinė priemonė.

Su darbais galima susipažinti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) nuo 9 iki 17 val. iki lapkričio 16 d.

KIP „Architektūros centras“ infor.